\u010cia, \u017dem\u0117je, esame tam, kad i\u0161moktume myl\u0117ti. Dievas yra\nmeil\u0117, palaiminti tie kurie yra kupini meil\u0117s artimui, tuo pa\u010diu, jie kupini\nmeil\u0117s Dievui.<\/p>\n\n\n\n
Man jau 56 metai, ir, dabar suvokiau, kad mano gyvenime vyko\nstebuklai kai b\u016bdavau atvira \u0161irdimi. Deja, jei tai b\u016b\u010diau suvok\u0119s jaunyst\u0117je,\nb\u016b\u010diau nugyven\u0119s piln\u0105 stebukl\u0173 gyvenim\u0105. Nors u\u017euomin\u0173 buvo pilna, tr\u016bko\ni\u0161minties jomis pasinaudoti. Pavyzd\u017eiui, senai visiems \u017einomos pasakos apie\nbrolius, sekdavosi tik kvaileliui, jis juk buvo atviros \u0161irdies, vien protas\n\u010dia dar niekam nepad\u0117jo. O Jemelia, kvailelis, daug yra toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Gerai\nkad \u0161iuolaikin\u0117s mamos ir t\u0117\u010diai vis dar paskaito tokias pasakas savo\nvaiku\u010diams.<\/p>\n\n\n\n
Mano t\u0117tis nenor\u0117jo kad gim\u010diau. \u0160eimoje jau buvo vienas\nvaikas, mano brolis. Ne\u017ei\u016brint didel\u0117s \u012ftampos, mama mane i\u0161saugojo, tokia buvo\nDievo valia. Mano sielai reik\u0117jo daug i\u0161bandym\u0173, augau tarp konflikt\u0173 ir\nbarni\u0173. Prad\u0117jau eiti \u012f mokykl\u0105, situacija keit\u0117si. Mokykla, draugai, pom\u0117giai,\nlabai daug skai\u010diau knyg\u0173. Bet, vaikyst\u0117 paliko gilius randus \u0161irdyje, j\u0105\nu\u017ekietino. Ne\u017ei\u016brint to nematoma gailestingojo Dievo ranka ved\u0117 mane per\ngyvenim\u0105, dovanodama man daug g\u0117rybi\u0173, stebukl\u0173 ir paguod\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u0160lov\u0117 Dievui ! Dabar, kai tik\u0117jimas Dievu, gyvenimo\npatirtis, bendravimas su Dievu labai i\u0161aug\u0119, suvokiu, kad Dievas visada buvo ir\nyra su manimi, tereikia stiprinti ry\u0161\u012f su Juo, kviesti \u012f savo gyvenim\u0105,\nkalb\u0117tis su Juo, pra\u0161yti i\u0161gelb\u0117jimo, atsiverti Jam. Ir, tada pama\u010diau, koks\ndidelis Dievo gailestingumas. Jis rado b\u016bd\u0105 kaip atverti mano \u0161ird\u012f. O atverta \u0161irdis,\ntai meil\u0117 artimui ir Dievui. \u0160ird\u012f u\u017everia m\u016bs\u0173 ydos, – puikyb\u0117, pyktis, baim\u0117,\nnuod\u0117m\u0117s. Atgailaukime, kad prareg\u0117tume. Atviromis \u0161irdimis pasitikime \u0160v.\nKal\u0117das, m\u016bs\u0173 i\u0161ganytojo ir m\u016bs\u0173 nuod\u0117mi\u0173 atpirk\u0117jo J\u0117zaus Kristaus gimimo\n\u0161vent\u0119. D\u017eiaukim\u0117s Jo gimimu. Tai suteikia mums visiems vilties, kad b\u016bsime\ni\u0161gelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Nesenai, kai gul\u0117jau ligonin\u0117je, man operavo apendicit\u0105,\npalatoje buvome keturiese. \u0160alia, netoli man\u0119s gul\u0117jo apie 90 met\u0173 am\u017eiaus\nvyras, priekyje, du vidutinio am\u017eiaus vyrai, lietuvis ir rusas, jie abu\ni\u0161tisomis dienomis \u017ei\u016br\u0117jo kriminalus ir keik\u0117si, vakarais jiems leisdavo\nvaistus nuo skausmo, jie jau ilgokai gul\u0117jo. 90 met\u0173 vyras, vien\u0105 vakar\u0105\npapasakojo mums visiems apie J\u0117z\u0173, Dievo s\u016bn\u0173, kuris nu\u017eeng\u0117 \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f kad\natpirkt\u0173 m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes ant kry\u017eiaus, per kan\u010di\u0105. Tie \u017emon\u0117s, gul\u0117j\u0119 priekyje,\nnet jo nesuprato, sak\u0117, – kad senukas kalba eil\u0117mis, net nesuprato jo \u017eod\u017ei\u0173\nprasm\u0117s. A\u0161 pad\u0117kojau \u0161iam senam \u017emogui, jo l\u016bpomis kalb\u0117jo pats Dievas, kuris\nnor\u0117jo i\u0161gelb\u0117ti tuodu \u017emones, bet, j\u0173 \u0161irdys buvo u\u017evertos. A\u0161 pad\u0117kojau\nsenukui, kuris, man pasak\u0117, – gyvenk ir d\u017eiaukis. Taigi, d\u017eiaukim\u0117s u\u017e t\u0105 Dievo\nduot\u0105 dovan\u0105, atvir\u0105 \u0161ird\u012f. Dalinkim\u0117s meile.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u010cia, \u017dem\u0117je, esame tam, kad i\u0161moktume myl\u0117ti. Dievas yra meil\u0117, palaiminti tie kurie yra kupini meil\u0117s artimui, tuo pa\u010diu, jie kupini meil\u0117s Dievui. Man jau 56 metai, ir, dabar suvokiau, kad mano gyvenime vyko...<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":149,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"class_list":["post-146","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-samoningumas"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/146","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=146"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/146\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":150,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/146\/revisions\/150"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/149"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/keliassviesoje.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}