Minčių jėga

Mes paprastai suvokiame savo mintis, emocijas, jutimus. Jei sustabdysime minčių, emocijų, jutimų suvokimą, kas liks? Sąmonė. Tik tas, kuris gali peržengti savo minčių, emocijų ir jutimų ribas, gali pažinti dvasią, arba sąmonę.

Dėmėsio! Mintys, iškylančios iš mūsų pasąmonės ir visą laiką pripildančios mūsų galvą, nėra vien neigiamas ir trikdantis faktorius! Be kasdienės jų naudos ir, bendrai kalbant, viso to, kas susiję su mūsų išgyvenimu, jos turi teigiamą poveikį bendram sąmonės vystymosi procesui. Nors negalime jų panaudoti, kad galėtume jį realizuoti, jos pasėja gilesnio suvokimo sėklas.

Ir dar: jei protas visai neturėtų minčių, jame sąmonė galėtų pilnai pasireikšti visa savo jėga, o mūsų smegenims, mūsų sielai, mūsų protui, kurie nėra tam pasiruošę, tai būtų sprogimas! Tikrovėje mūsų mintys tarnauja kaip apsauga prieš tikrosios mūsų savasties jėgą. Po truputį mažindama minčių tekėjimą, meditacija kartais sukuria tarp jų erdvę, leisdama sąmonei palengva prisitaikyti prie tikrosios savasties energijos, kuri po truputį iškyla. Taip ji nebus paskandinta, kai vieną dieną atsivers aukštesnei dimensijai.

Tikrovėje mūsų mintys vaidina apsauginį vaidmenį.

Mintys vaidina dar kitą vaidmenį: jos yra mūsų pasąmonės barjeras… Idris Lahore, Pirmoji kolona.kaupai 300×198 – Sąmoningumas.